Pradžia Sodų bendrijos Naujos vejos įrengimo ABC: kaip teisingai pasėti ir prižiūrėti?

Naujos vejos įrengimo ABC: kaip teisingai pasėti ir prižiūrėti?

44
0

Balandžio pabaiga ir gegužė yra tinkamiausias metas sėti naują veją. Žalia, vešli ir sveika veja yra vienas svarbiausių ir labiausiai pastebimų prižiūrėto sklypo atributų, tačiau labai dažnai naujakuriai tokio rezultato nesulaukia. Dažniausia nesėkmių  priežastis – vejos augavietės ruošimo klaidos.

Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos docento dr. Evaldo Klimo, vejos sėjimo darbai turėtų prasidėti nuo augavietės (ploto, kuriame augs veja) tinkamo paruošimo.

„Augavietė yra būsimi vejos namai ir kuo ji profesionaliau įvertinta, geriau, kokybiškiau paruošta,  tuo didesnė tikimybė turėti sveiką, gražią veją. Per plonas derlingo dirvožemio, arba armens, sluoksnis ir prasta jo sudėtis yra vienos dažniausių klaidų įrengiant veją“, – komentuoja dr. E. Klimas.

Dirvožemio sluoksnis – 20 cm

Pakankamas derlingo dirvožemio sluoksnis yra būtinas, norint, kad pasėta veja neskurstų. Vejos ekspertas dr. E. Klimas sako, kad naujuose kvartaluose statybų metu natūraliai esantis armuo būna nustumdomas, todėl jo sluoksnį reikia suformuoti specialiai.

„Vejos kokybę užtikrina 20 cm storio sutankinto dirvožemio sluoksnis, kuriam suformuoti reikia 1 are paskleisti 25 kubinius metrus juodžemio. 15 cm yra pats mažiausias armens storis, dar leidžiantis tikėtis, kad veja augs sėkmingai. Jei armens sluoksnis yra plonesnis nei 15 cm –  kokybiškos vejos  tikimybė labai sumažėja, ypač didelių problemų galima laukti užėjus karščiams, trūkstant drėgmės“, – aiškina jis.

Armuo visame sklype turi būti vienodo storio. Ekspertas sako dažnai girdintis nusiskundimų, kad veja sklype auga netolygiai. Patikrinus armens storį paaiškėja, kad vienur derlingo dirvožemio yra daugiau, kitur – mažiau, todėl veja auga ir atrodo skirtingai.

Ne mažiau svarbi dirvožemio granuliometrinė ir agrocheminė sudėtis, kurią sužinoti galima atlikus dirvožemio tyrimus Agrocheminių tyrimų laboratorijoje. Būtina nustatyti, ar dirvožemis lengvas, smėlingas, ar sunkus, molingas, kokia jo reakcija (pH), kiek yra fosforo ir kalio.

„Vejai geriausiai tinka vidutinio sunkumo, struktūringas, laidus dirvožemis, kurio reakcija yra neutrali arba silpnai rūgšti, 6,0-7,0 pH. Taip pat svarbus organinių medžiagų kiekis, humusingumas. Pasitaiko, kad armuo suformuojamas vien iš organinės kilmės durpžemio, kas nėra gerai vejai, nes durpžemis tinka tik substratui pagerinti. Parinkti kokybišką, tinkamos agrocheminės sudėties dirvožemį yra ir brangus, ir atsakingas darbas, tad dažnai būna, jog supilamas bet koks dirvožemis, nesigilinant, iš kur jis atvežtas, kokia jo sudėtis, ir tuomet veja  neauga taip, kaip tikimasi“, – pasakoja jis.

Ruošiant būsimos vejos augavietę ir pasirenkant žolių mišinį svarbu atsakingai įvertinti ir jos apšviestumo sąlygas – ar veja yra visiškai atviroje vietoje, ar vejoje ir aplink ją yra įvairūs objektai,  kurių šešėlis ribos žolyno apšviestumą.

Sėklų kiekis gali skirtis

Visų augavietės parametrų  ir būsimo vejos mindymo intensyvumo įvertinimas lemia vejos sėklų mišinio sudėtį. Vejų mišiniuose visada naudojami raudonieji eraičinai,  pievinės miglės ir daugiametės svidrės, tačiau šių žolių santykis kinta atsižvelgiant į dirvožemio sudėtį, apšviestumą bei drėgmę.

Reikalinga sėklų norma priklauso nuo vejos tipo. „Sportinėms vejoms reikia 3-3,5 kg sėklų arui,  dekoratyvinėms parterinėms – 2-2,5 kg, buitinei kiemo vejai – iki 2 kg, sodo parko vejai – apie 1,5 kg arui kokybiškų sėklų. Ganėtinai dažnai žmonės į prastai paruoštą augavietę bando išpilti daugiau sėklų tikėdamiesi, kad viskas bus gerai. Iš tiesų sėklos nėra trąšos ir didesnė jų norma tikrai nekompensuos kitų augavietės trūkumų“, – perspėja doc. E. Klimas.

Jis pasakoja, kad tinkamiausias vejos sėjos laikas yra pavasarį, kada dirvožemis sušyla iki +8 ir daugiau laipsnių Celsijaus – tai sutampa su kaukazinių slyvų žydėjimu. Buvo atlikta daug bandymų žolių sėklas daiginti įvairioje temperatūroje, tačiau jie parodė, kad skubėti neverta, nes, pavyzdžiui, prie +6 laipsnių žolių sėklos dygsta lėtai ir netolygiai.

„Balandžio pabaiga ir gegužė yra geras vejos sėjos metas, nes yra didžiausia drėgno ir šilto oro, reikalingo sėkloms dygti, tikimybė. Birželį taip pat galima sėti, tik reikės pasirūpinti, kad dirvožemis būtų pakankamai drėkinamas. Rizikingiausias laikas sėti veją yra liepa, kai karščiai patys didžiausi, o lietaus tikimybė maža“, – atkreipia dėmesį pašnekovas.

Nenupjauti per žemai

Pirmą kartą naujai pasėtoje vejoje žolei pasiekus maždaug 12 cm aukštį yra nukertamos iš sėklų sudygusios piktžolės. Vejapjovė nustatoma ant aukščiausios padalos, maždaug 10 cm, ir nutrumpinamos tik žolės viršūnės bei nukertamos piktžolės, taip pristabdant jų augimą. Dr. E. Klimas sako, kad dygstančių vejos žolių šaknys labai silpnos, lapijos, kuri vykdo fotosintezę, yra nedaug, todėl galima nupjauti tik pačias žolių viršūnėles, kuo mažiau pakenkiant vejai.

Įprastu 3-3,5 cm aukščiu naują veją pjauti galima po keleto didesnio aukščio pjovimų. Svarbu keletą pirmųjų pjovimų žolę surinkti, vejos ja nemulčiuoti.

Simas Bairašauskas, „Husqvarna“ sodo technikos ekspertas, pastebi, jog Lietuvos gyventojai nori prie namų matyti veją tarsi iš žurnalo viršelio, tačiau labai daug laiko jos priežiūrai skirti nėra linkę. Greičiausiai dėl to pastaraisiais metais pastebimai išaugo vejos robotų populiarumas.

„Galvodami apie vejos priežiūrą žmonės vertina ir finansines galimybes, ir laiko resursus. Veją pjauti reikia reguliariai, neleisti jai peraugti, todėl pirminis entuziazmas šiam darbui netrunka išblėsti ir pradedama dairytis, kam perleisti vejos pjovimą. Matome, kad pastaruosius dvejus metus vejos robotų pardavimai Lietuvoje auga kartais“, – sako S. Bairašauskas.

Jo teigimu, vejos robotai tinka ir neseniai pasėtai vejai prižiūrėti. Ką tik išdygusi vejos žolė būna dar labai silpna, todėl rekomenduojama keletą pirmų pjovimų atlikti su benzinine ar akumuliatorine vejapjove, o vėliau šį darbą jau galima patikėti vejos robotui.

Nereta naujakurių klaida – įsigyti pirmą pasitaikiusį vejos priežiūros įrenginį, kuris neatitinka pjaunamos vejos ploto. „Pavyzdžiui, vidutinio dydžio sklypui pjauti nusiperkama vejapjovė siauru pjovimo agregatu, kurią tenka pirmyn atgal stumdyti begalę kartų. Arba įsigyjamas mažo galingumo akumuliatorinis įrenginys, kurio galios neužtenka nupjauti visam vejos plotui. Būna ir pasirenkama per sunki vejapjovė, kuri vargina pjaunantįjį ir darbas tampa kančia. Todėl vejapjovę reikėtų rinktis atsakingai, prieš tai įvertinus pjaunamos vejos plotą, kas šeimoje dažniausiai pjaus veją, kad netektų vargti su darbui nepritaikyta technika, o galiausiai ir permokėti“, – pataria specialistas.

Doc.  E. Klimas pastebi, kad dažnai žmonės, kalbėdami apie tai, kokios nori vejos, išvardina sintetinės dangos požymius: kad visada būtų graži ir žalia, kad nereikėtų jos tręšti, laistyti ir pjauti. Deja, veja yra gyvas organizmas, kuris be tinkamos priežiūros ir įdedamo darbo negyvens. Jo teigimu, pavydėtinai graži veja kituose sklypuose yra ženklas, kad jai prižiūrėti išleidžiama nemažai pinigų, daug dirbama ir turima daug žinių, nes ideali veja savaime neužauga.

 

Ankstesnis straipsnisUž gerus darbus buvo atlyginta…
Kitas straipsnisIKMIS: informacija iš laukų, sodų ir daržų

LEAVE A REPLY

įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

*

code

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.